2012 m. vasario 1 d., trečiadienis
Kokius triušius auginti?
Kartą viena pažįstama paklausė, kokius triušius pasiūlyčiau auginti? Atsakiau, jog pradedantiems rekomenduoju auginti avinus. Moteris ilgai ilgai žiūrėjo į mane...
2010 m. vasario 18 d., ketvirtadienis
Nedarbas ne vieną sodietį paskatino pradėti auginti triušius
„Krizė sumažino gyventojų pajamas, tačiau mums, veislinių triušių augintojams, tai iš dalies išeina į naudą. Daugiau žmonių perka triušius, augina juos, maitina šeimas. Veislinių bandų savininkai dabar net nepriaugina tiek, kiek žmonės pageidauja“, – sakė Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugijos pirmininkas Saulius Vasiliauskas.
Krizė išėjo į naudą
Panevėžio rajono triušių augintojas Eduardas Kubilius tvirtino, kad per sunkmetį triušienos paklausa beveik nesumažėjo. Tie, kas valgė triušieną, ir dabar jos neatsisakė. Šia mėsa mėgaujasi tie, kas išgali jos nusipirkti. Kitiems dėl sveikatos triušieną rekomenduoja gydytojai.
O triušius perka darbo ir pajamų netekę, karves auginti atsisakę žmones. Kai kurie perka tik savo reikmėms, kiti turi ketinimų pabandyti verstis triušininkyste ir taip prisidurti prie pragyvenimo. Ilgaausiai pigiau kainuoja, greitai auga, todėl ne vienam atrodo, kad auginti triušius nėra sudėtinga.
Tačiau patyrę triušių augintojai pabrėžia, kad toks mąstymas klaidingas. Anot jų, tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad triušių auginimas nereikalauja daug pastangų ir investicijų.
Veislininkystė išgyvena sąstingį
Prieš keletą metų Lietuvoje buvo 13 veislinių triušių bandų, dabar jų beliko tik keturios. Nors, pasak specialistų, šalyje gali būti suvartojama kur kas daugiau triušienos, veislinių triušių augintojai traukiasi iš rinkos.
„Triušių veislininkystėje buvo padarytas žingsnis į priekį, tačiau dabar ji išgyvena sąstingį. Ši sritis neremiama, augintojai prarado entuziazmą. Štai prieš keletą metų parengtos veislinių triušių vertinimo taisyklės guli Žemės ūkio ministerijos stalčiuose“, – tvirtino Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės instituto mokslininkė dr. Daiva Ribikauskienė.
Anot S.Vasiliausko, vieni triušių augintojai traukiasi iš veislininkystės (kai kurios bandos neatitiko jiems keliamų reikalavimų), kiti nori gauti veislinės bandos statusą.
„Procesas vyksta, nors tokio triušių veislininkystės pakilimo, koks buvo prieš penketą metų, nėra“, – pripažino ilgametis triušių augintojas, draugijos pirmininkas.
Nuo 2004 metų Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugija pripažinta veislininkystės institucija, turinti teisę vykdyti triušių veislininkystės programą ir pildyti veislinių triušių kilmės knygą. Veislinių bandų savininkai siekia auginti ir parduoti labai geros kokybės triušių veislinį prieauglį ir dirbti kryptingą veislininkystės darbą, gerinant mėsinių bei kailinių triušių savybes.
Tačiau veislinių triušių augintojai apgailestauja, kad Žemės ūkio ministerija ir Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba veislinei triušininkystei neskiria deramo dėmesio.
Pramoniniai triušiai turi paklausą
Veislinei triušininkystei apstingus, pramoninių triušių fermų savininkai investuoja į triušynus. Pramoninio ūkio Kretingos rajone savininkas Vaidas Purmalis kiekvieną mėnesį paskerdžia apie tūkstantį triušių. Nuolat jo fermoje auga 3–4 tūkstančiai ilgaausių.
„Iki krizės triušienos paklausa buvo didesnė nei galėjau pasiūlyti, vis prašydavo daugiau. Dabar daugiau neprašo, tačiau ką paskerdžiu, išparduodu“, – sakė pramoninės triušių fermos savininkas, šį verslą pradėjęs maždaug prieš ketverius metus.
Didžiąją dalį triušienos augintojas parduoda prekybos tinklui „Iki“, taip pat tiekia restoranams, turgavietėms ir kt.
V.Purmalis savo lėšomis yra įsirengęs šiuolaikišką triušių skerdyklą. Be jos, sako, verslas būtų sustojęs. Pasak triušių augintojo, jo verslo sėkmę lemia ir tai, jog ūkyje naudojama dirbtinio triušių sėklinimo technologija. Triušių auginimo, dirbtinio jų apsėklinimo V.Purmalis mokėsi Ispanijos triušių fermose.
„Auginti triušius nėra taip paprasta. Triušininkystė reikalauja ir investicijų, ir daug darbo, ir nuoseklumo“, – aiškino triušių augintojas.
Ilgaausius augina Kalėdoms
Patyręs triušių augintojas E.Kubilius prieš keletą metų pasuko kailinių triušių auginimo kryptimi. Šimtą motininių patelių laikantis ūkininkas neintensyvina gamybos. Kailinių veislių triušius augina ilgiau – apie 7 mėnesius.
Triušių kailius sudėtinga realizuoti. Ankstesniais metais triušių augintojui yra pasisekę nedaug kailiukų parduoti į Rusiją, Ispaniją, vietos rinkoje. Jo auginamų triušių kailiukai buvo gerai įvertinti aukcione Kopenhagoje. Tačiau išparduoti didesnių kiekių nepavyksta. Kol tokių galimybių nėra, ūkininkas su šeimos nariais jau keletą metų vysto papildomą verslą – iš triušių kailių siuva kepures, pirštines, šlepetes ir kt.
Ūkininkas nesunkiai išparduoda triušieną. Ją perką kavinės, restoranai, privatūs pirkėjai. Įmonės pamėgo užsakyti po keliasdešimt triušių darbuotojams Kalėdų proga.
„Kai kurie žmonės negali valgyti jokios kitos mėsos, išskyrus triušieną. Pvz., vienas vyras iš Vilniaus atvažiuoja triušienos savo alergiškam vaikui“, – pastebėjo E.Kubilius.
Lietuviams – kiniška triušiena
Dr. Daiva Ribikauskienė, Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės instituto mokslo darbuotoja:
"Lietuvoje vienam gyventojui per metus tenka tik 80–200 g triušienos, o, pvz., Italijoje, Ispanijoje, Belgijoje, Prancūzijoje – apie 5 kilogramus. Triušiena yra labai vertinga mėsa, todėl jos poreikis šalyje yra. Jeigu į Lietuvą triušiena įvežama iš Belgijos (manoma, kad į šią šalį atveža iš Kinijos), vartotojui ji reikalinga. Šią rinką turėtų užimti šalies triušių augintojai. Apmaudu, kad jie jos neužpildo. Daugiau triušių išauginama pramoninėse fermose. O veislinė triušininkystė pastaruoju metu susitraukė. Tai nelengvas darbas, reikalaujantis nuoseklumo, investicijų. Tačiau mokslininkai šioje srityje deda pastangas, atlieka tyrimus."
Delfi-Valstiečių laikraštis, 2009 lapkričio mėn. 11 d.
Krizė išėjo į naudą
Panevėžio rajono triušių augintojas Eduardas Kubilius tvirtino, kad per sunkmetį triušienos paklausa beveik nesumažėjo. Tie, kas valgė triušieną, ir dabar jos neatsisakė. Šia mėsa mėgaujasi tie, kas išgali jos nusipirkti. Kitiems dėl sveikatos triušieną rekomenduoja gydytojai.
O triušius perka darbo ir pajamų netekę, karves auginti atsisakę žmones. Kai kurie perka tik savo reikmėms, kiti turi ketinimų pabandyti verstis triušininkyste ir taip prisidurti prie pragyvenimo. Ilgaausiai pigiau kainuoja, greitai auga, todėl ne vienam atrodo, kad auginti triušius nėra sudėtinga.
Tačiau patyrę triušių augintojai pabrėžia, kad toks mąstymas klaidingas. Anot jų, tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad triušių auginimas nereikalauja daug pastangų ir investicijų.
Veislininkystė išgyvena sąstingį
Prieš keletą metų Lietuvoje buvo 13 veislinių triušių bandų, dabar jų beliko tik keturios. Nors, pasak specialistų, šalyje gali būti suvartojama kur kas daugiau triušienos, veislinių triušių augintojai traukiasi iš rinkos.
„Triušių veislininkystėje buvo padarytas žingsnis į priekį, tačiau dabar ji išgyvena sąstingį. Ši sritis neremiama, augintojai prarado entuziazmą. Štai prieš keletą metų parengtos veislinių triušių vertinimo taisyklės guli Žemės ūkio ministerijos stalčiuose“, – tvirtino Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės instituto mokslininkė dr. Daiva Ribikauskienė.
Anot S.Vasiliausko, vieni triušių augintojai traukiasi iš veislininkystės (kai kurios bandos neatitiko jiems keliamų reikalavimų), kiti nori gauti veislinės bandos statusą.
„Procesas vyksta, nors tokio triušių veislininkystės pakilimo, koks buvo prieš penketą metų, nėra“, – pripažino ilgametis triušių augintojas, draugijos pirmininkas.
Nuo 2004 metų Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugija pripažinta veislininkystės institucija, turinti teisę vykdyti triušių veislininkystės programą ir pildyti veislinių triušių kilmės knygą. Veislinių bandų savininkai siekia auginti ir parduoti labai geros kokybės triušių veislinį prieauglį ir dirbti kryptingą veislininkystės darbą, gerinant mėsinių bei kailinių triušių savybes.
Tačiau veislinių triušių augintojai apgailestauja, kad Žemės ūkio ministerija ir Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba veislinei triušininkystei neskiria deramo dėmesio.
Pramoniniai triušiai turi paklausą
Veislinei triušininkystei apstingus, pramoninių triušių fermų savininkai investuoja į triušynus. Pramoninio ūkio Kretingos rajone savininkas Vaidas Purmalis kiekvieną mėnesį paskerdžia apie tūkstantį triušių. Nuolat jo fermoje auga 3–4 tūkstančiai ilgaausių.
„Iki krizės triušienos paklausa buvo didesnė nei galėjau pasiūlyti, vis prašydavo daugiau. Dabar daugiau neprašo, tačiau ką paskerdžiu, išparduodu“, – sakė pramoninės triušių fermos savininkas, šį verslą pradėjęs maždaug prieš ketverius metus.
Didžiąją dalį triušienos augintojas parduoda prekybos tinklui „Iki“, taip pat tiekia restoranams, turgavietėms ir kt.
V.Purmalis savo lėšomis yra įsirengęs šiuolaikišką triušių skerdyklą. Be jos, sako, verslas būtų sustojęs. Pasak triušių augintojo, jo verslo sėkmę lemia ir tai, jog ūkyje naudojama dirbtinio triušių sėklinimo technologija. Triušių auginimo, dirbtinio jų apsėklinimo V.Purmalis mokėsi Ispanijos triušių fermose.
„Auginti triušius nėra taip paprasta. Triušininkystė reikalauja ir investicijų, ir daug darbo, ir nuoseklumo“, – aiškino triušių augintojas.
Ilgaausius augina Kalėdoms
Patyręs triušių augintojas E.Kubilius prieš keletą metų pasuko kailinių triušių auginimo kryptimi. Šimtą motininių patelių laikantis ūkininkas neintensyvina gamybos. Kailinių veislių triušius augina ilgiau – apie 7 mėnesius.
Triušių kailius sudėtinga realizuoti. Ankstesniais metais triušių augintojui yra pasisekę nedaug kailiukų parduoti į Rusiją, Ispaniją, vietos rinkoje. Jo auginamų triušių kailiukai buvo gerai įvertinti aukcione Kopenhagoje. Tačiau išparduoti didesnių kiekių nepavyksta. Kol tokių galimybių nėra, ūkininkas su šeimos nariais jau keletą metų vysto papildomą verslą – iš triušių kailių siuva kepures, pirštines, šlepetes ir kt.
Ūkininkas nesunkiai išparduoda triušieną. Ją perką kavinės, restoranai, privatūs pirkėjai. Įmonės pamėgo užsakyti po keliasdešimt triušių darbuotojams Kalėdų proga.
„Kai kurie žmonės negali valgyti jokios kitos mėsos, išskyrus triušieną. Pvz., vienas vyras iš Vilniaus atvažiuoja triušienos savo alergiškam vaikui“, – pastebėjo E.Kubilius.
Lietuviams – kiniška triušiena
Dr. Daiva Ribikauskienė, Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės instituto mokslo darbuotoja:
"Lietuvoje vienam gyventojui per metus tenka tik 80–200 g triušienos, o, pvz., Italijoje, Ispanijoje, Belgijoje, Prancūzijoje – apie 5 kilogramus. Triušiena yra labai vertinga mėsa, todėl jos poreikis šalyje yra. Jeigu į Lietuvą triušiena įvežama iš Belgijos (manoma, kad į šią šalį atveža iš Kinijos), vartotojui ji reikalinga. Šią rinką turėtų užimti šalies triušių augintojai. Apmaudu, kad jie jos neužpildo. Daugiau triušių išauginama pramoninėse fermose. O veislinė triušininkystė pastaruoju metu susitraukė. Tai nelengvas darbas, reikalaujantis nuoseklumo, investicijų. Tačiau mokslininkai šioje srityje deda pastangas, atlieka tyrimus."
Delfi-Valstiečių laikraštis, 2009 lapkričio mėn. 11 d.
2009 m. liepos 21 d., antradienis
2009 m. liepos 20 d., pirmadienis
Kartą paskambino man moteris, ir pasiteiravo, ar neturiu parduoti triušių, kurie sveria 12 kg! Norėčiau ir aš auginti tokių triušių. Paprastai triušiai sveria 3-5 kg, tai priklauso nuo veislės. Yra tokia triušių veislė (Flandrai), kur skeltalūpiai gali pasiekti ir 8 kg svorį. Vienas Flandrų veislės atstovas - rekordininkas užaugo ir iki 12 kg. Būna stebūklų! Tiems, kurie ieško didelių triušių, kurie sveria 12 kg, siūlyčiau auginti paršus, nenusivils!
2009 m. kovo 30 d., pirmadienis
Pajevonyje rūpinosi žirgais, Lazdijuose augina triušius
Birutė PAVLOVIENĖ "Pajevonyje rūpinosi žirgais, Lazdijuose augina triušius"
http://www.is.lt/santaka/jega/page2003/bp08071.html
http://www.is.lt/santaka/jega/page2003/bp08071.html
Triušiai laukia paukščių gripo ir pirkėjų dėmesio
ARŪNAS MILAŠIUS "Triušiai laukia paukščių gripo ir pirkėjų dėmesio" (www.verslozinios.lt , 2006 02 08)
Triušių augintojai džiaugiasi atsigaunančiu verslu, ir nors ši žemės ūkio šaka, skirtingai nei kitos, neremiama, augintojai nespėja tenkinti augančios paklausos ir skaičiuoja pelną.“Pernai triušienos trūko. Paprastai daugiausia parduo-dame per didžiąsias šventes, tačiau šiam laikotarpiui dėl išaugusios paklausos atsargų nepavyko sukaupti. Pernai kai kurios įmonės į tinklus buvo netgi pradėjusios tiekti iš užsienio atvežtą triušieną”, - tvirtina Petras Riauba, UAB “Riamona” direktorius.Padidėjusį susidomėjimą jaučia Kailinių žvėrelių ir triu-šių augintojų draugija (KŽTA).“Triušininkystė ilgai buvo šešėlyje. Gal buvo per mažai remiama, draugija nepakan-kamai aktyviai veikė. Negau-name jokių dotacijų veislinių gyvulių įsigijimui, vakcinavi-mui, nors šiais tikslais dota-cijos skiriamos netgi žuvi-ninkams. Dabar tikimės, jog dėl paukščių gripo mažėjant paukštienos paklausai padidės triušienos poreikis”, - pasakoja Aloyzas Mitrikevičius, KŽTA pirmininkas.Draugijos skaičiavimais, nors ilgaausiai labai smulkūs gyvūnui, norint juos auginti, reikia gana didelių investicijų. “Viena triušio vieta kainuo-ja 50-60 Lt, pastatas neįskai-čiuojamas. Įkurti fermą, kurio-je gyventų 1.000-2.000 veislinių patelių, sudėtinga. Aišku, yra ir mūsų ūkininkų kaltės, jog nesikreipia į ES struktūrinius fondus paramos”, - pasakoja p. Mitrikevčius.Vadovo skaičiavimais, Lie-tuvoje per metus vidutiniškai būdavo užauginama per 100.000, pernai, nors nėra tikslių duo-menų, ilgaausių galėjo būti užauginta apie 120.000. Daugu-ma triušių į parduotuvių lenty-nas nepatenka - juos suvalgo po kelis gyvūnus kaimuose savo reikmėms auginantys žmonės.“Augina daugelis, tačiau smulkieji niekam neįdomūs. Reikia, kad žmogus laikytų 300–500 veislinių patelių, iš kurių galima užauginti apie 12.000 triušių. Toks ūkininkas jau gali sudarinėti sutartis su perdirbėjais”, - skaičiuoja pir-mininkas.KŽTA pirmininkas sako, jog užauginti 1 kg triušienos kai-nuoja apie 10 Lt. Toks skerdie-nos kiekis parduodamas už 12-13 Lt. Kai kurie augintojai savo produkciją sugeba realizuoti ir už 15 Lt.Vakariečių nebijo“Nors triušiena gana brangi mėsa, tačiau tikimės, jog pra-gyvenimo lygiui augant žmo-nės jos pirks daugiau”, - įsitiki-nęs p. Mitrikevičius.KŽTA pirmininkui pritaria ir ūkininkai.“Manau, jog triušininkystės perspektyvos labai geros. Mėsa nepigi, tačiau tai dietinis mais-tas, o savo sveikata žmonės kuo toliau, tuo labiau rūpinasi. Be to, jaučiame ir paukščių gripo pasekmes - triušienos paklau-sa auga. Mano žiniomis, lietu-vis suvartoja keliolika kartų mažiau triušienos nei vidu-tinis europietis”, - įsitikinęs Eduardas Kubilius, Panevėžio rajono ūkininkas, laikantis apie 300 motininių patelių.“VP Market” patvirtino, jog jų prekybos tinkle triušienos, kurios kilogramas kainuoja nuo 10 iki 16 Lt, paklausa po truputį auga
Pogrindinė gyvulininkystė Vilniuje
PETRAS KAZICKAS "Pogrindinė gyvulininkystė Vilniuje"
http://www.culture.lt/satenai/?leid_id=919&kas=spaudai&st_id=16417
http://www.culture.lt/satenai/?leid_id=919&kas=spaudai&st_id=16417
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
Pranešimai
